Gera mankšta širdies sveikatai. Trenerio patarimai, kaip sportuojant sustiprinti širdį - DELFI FIT

Nuo infarkto – pėstute, nuo trombozės – ristele

Aktyvus sportas neapsaugo nuo širdies ligos Siųsti draugui: Skaitykite forume: Dalintis: Kad judėjimas — sveikata, girdime nuo mažų dienų.

Aktyvus sportas neapsaugo nuo širdies ligos

Tačiau kol nesusergame ne visuomet surandame laiko ir noro būti fiziškai aktyvūs. Užtat, sakykim, po širdies infarkto dauguma tarsi pakyla naujam gyvenimui: keičia gyvenimo būdą, atsisako žalingų įpročių, daugiau dėmesio skiria judėjimui, sportui. Ne veltui sakoma, kad sveikas gyvenimo būdas ima patikti tada, kai nebepatinka sava sveikata. Tačiau ar verta laukti ligos, kad suprastume, kaip gera būti sveikam? Kaip fizinis aktyvumas veikia širdį? Kaip padidinti savo kasdieninį aktyvumą ir nepabloginti sveikatos?

Koks vasaros karščių pavojus širdininkams?

Konsultuoja Lietuvos širdies asociacijos prezidentė Santariškių klinikų I Kardiologijos skyriaus vedėja prof. Žaneta Petrulionienė. Kas vyksta, kai sportuojame Mažas fizinis aktyvumas — vienas svarbiausių koronarinės širdies ligos rizikos veiksnių.

Daugiau kaip 70 proc. Technologijų amžiuje yra visos sąlygos atleisti mūsų raumenis nuo bet kokio darbo.

Nuo infarkto – pėstute, nuo trombozės – ristele - archbure.lt

Įrodyta, kad fiziškai neaktyvūs žmonės gera mankšta gera mankšta širdies sveikatai sveikatai kartus dažniau serga širdies ligomis, daug dažniau nuo jų miršta. Mažai judančiam žmogui sutrinka kraujospūdžio reguliacija, jis tunka, kraujyje padaugėja riebalų, gliukozės. Visa žemės riešutų širdies sveikata skatina aterosklerozę, o kartu ir koronarinę širdies ligą.

Tyrimai nustatė, kad mažiausias privalomas fizinis aktyvumas, saugantis nuo koronarinės širdies ligos, — tai bent 30 min. Saikingi fiziniai pratimai net po širdies infarkto pagerina bendrąją būklę, sumažina nusiskundimų skaičių, kartotinio infarkto ir mirties riziką. Fiziniai pratimai skirstomi į izotoninius keičiasi raumenų ilgis, bet nesikeičia tonusas ir izometrinius didėja raumenų tonusas, bet nesikeičia ilgis. Izotoninių pratimų metu ritmiškai juda visas kūnas, rankos, kojos.

Toks raumenų darbas didina deguonies poreikį kraujyje ir vadinamas aerobiniu, t. Tokie pratimai yra ėjimas, bėgimas ristele ar vietoje, plaukimas, važiavimas dviračiu, šokiai ir kt. Jie teigiamai veikia širdį ir kraujagysles. Izometriniai pratimai — kai raumenys susitraukia, tačiau sąnariai nejuda, pvz.

Prenumeruok

Jų metu raumenų kraujagyslės suspaudžiamos, į juos priteka mažiau kraujo, deguonies poreikis nepadidėja. Šie pratimai vadinami anaerobiniais, deguonies nevartojančiais. Jų metu padidėja kraujospūdis, o jeigu dar ir sulaikomas kvėpavimas — gali sutrikti širdies ritmas, atsirasti širdies raumens išemija deguonies trūkumas. Todėl izometrinių pratimų su kvėpavimo sulaikymu turėtų vengti sergantieji širdies ligomis, ypač kurių pažeistas širdies raumuo, padidėjęs kraujospūdis, sutrikęs širdies ritmas.

Veiksmingas — tik reguliarus judėjimas Mankštinimas neturi būti prievarta ir kančia.

Nuorodos kopijavimas

Tai turi būti malonus, individualiai pasirinktas įprotis, be kurio neįsivaizduojamas gyvenimas. Jeigu anksčiau aktyviai sportavote, o dabar labai mažai judate, patenkate į padidėjusios rizikos sirgti grupę ir turite susirūpinti.

Reikia žinoti, kad aktyvus sportas jaunystėje neapsaugo gera mankšta širdies sveikatai koronarinės širdies ligos sulaukus vyresnio gera mankšta širdies sveikatai. O padėti gali tik kasdienis judėjimas. Be to, daug svarbiau priversti judėti fiziškai neaktyvų žmogų negu padidinti jau sportuojančio fizinį aktyvumą. Bet koks fizinis aktyvumas, net ir nedidelis, visuomet geriau negu nieko.

O ir pradėti aktyviai judėti niekada nevėlu. Jeigu nutarėte mankštintis, pradėti reikia nuo mažų krūvių, po truputį didinant fizinio aktyvumo intensyvumą, trukmę ir dažnį. Pirmąją dieną pasivaikščiokite 10—15 min.

Naudinga informacija apie fizinį aktyvumą (.pdf)

Laipsniškai didindami krūvį, kartu daugiau judėkite užsiimdami įprastine veikla darbe, namie, gatvėje, sode. Pratimai turi būti pakankamai intensyvūs, padažninantys pulsą ir kvėpavimą, tačiau kartu ir tinkami jūsų amžiui, įgūdžiams, pajėgumui. Jeigu abejojate pasirinktu fiziniu krūviu, prieš pradėdami mankštintis pasitarkite su gydytoju, ypač jei jums per 40 metų ar sergate širdies liga.

Gydytojas fizinio krūvio toleranciją gali nustatyti atlikęs specialius krūvio mėginius pvz. Pajutus tokius negalavimus, būtina kreiptis į gydytoją. Kaip padidinti savo kasdieninį aktyvumą?

Sekite mus:

Vasaros pavojai širdininkams Vasarą keisti savo fizinio aktyvumo įpročių nereikėtų. Priešingai, vasarą — palankus metas jiems sustiprinti arba, jeigu dar nepradėjote aktyviai judėti, to imtis.

kokia yra 4 hipertenzijos rizika todicamp hipertenzija

Be abejo, vasarą ir taip daugelis žmonių daugiau juda, nes atostogauja, keliauja, o ir sodo darbai prisideda. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad karštis, tvankūs orai ypač pavojingi sergant širdies ir kraujagyslių ligomis.

Kokie ženklai gali prognozuoti venų varikozę?

Per karščius netenkame daugiau skysčių, nes daugiau prakaituojame, todėl kraujas tirštėja, didėja jo krešumas. Visa tai didina trombų, kurie gali užkimšti smegenų ar širdies kraujagysles ir sukelti miokardo infarktą ar insultą, susidarymo riziką.

Pradžia Fizinis aktyvumas Mankštos tikslas — gerinti sveikatą, išjudinti organizmą, stiprinti raumenis, didinti sąnarių paslankumą, išmokti taisyklingai kvėpuoti ir derinti kvėpavimą su atliekamais judesiais, taisyti laikysenos trūkumus. Taisyklingai atliekama mankšta neturi kelti skausmo. Veiklų metu atliekamos mankštos su savo kūno svoriu, su kamuoliais ar su lazdomis.

Sutrikus elektrolitų gera mankšta širdies sveikatai, gali sutrikti širdies ritmas. Ypač įsiklausyti į savo organizmą turėtų žmonės, priklausantys rizikos sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis grupei. Jie karštą dieną neturėtų užsibūti saulėje, ypač pavojingas laikas — 11—15 val. Karštą dieną rekomenduojama gerti daug skysčių — dažniau nei troškina. Kita vertus, sergant širdies nepakankamumu, kai organizme kaupiasi skysčiai, persistengti ir gerti labai daug nereikėtų.

Todėl geriausia dėl skysčių kiekio pasitarti su gydytoju.

hipertenzija stalo louise ei jūsų širdies sveikata - 13 skaičių, kuriuos turėtų žinoti visi

Labai svarbu ir tinkamai maitintis. Karštomis vasaros dienomis rekomenduojama valgyti lengvai virškinamą maistą, vengti alkoholio, sūraus maisto, tonizuojamųjų gėrimų.

Mankšta – gerai savijautai

Be abejo, reikia tinkamai ir rengtis, pasirūpinti natūralaus pluošto apranga, galvos apdangalais. Per pačius karščius visiems, o ypač sergantiesiems širdies ligomis arba priklausantiems šiai rizikos grupei, patariama riboti fizinį aktyvumą, nedirbti lauke, geriau darbus atlikti ryte ir vakare.

Taip pat nereikėtų nutraukti vaistų vartojimo, net jei atrodo, kad sveikata pagerėjo ar kraujospūdis sumažėjo. Staiga nustojus gerti vaistų, kraujospūdis gali greitai padidėti.

skundai dėl hipertenzijos ligos masažo hipertenzijos vaizdo pamokos

Siųsti draugui:.

Svarbi informacija